pliurškinti

pliùrškinti, -ina, -ino intr. šnek. 1. bristi per pelkę, purvus, klampoti: Pliùrškina po purvyną kaip didelis Up. 2. po truputį pilstinėti, šlakstyti vandenį: Kad pili, tai pilk, nepliùrškink po biskį! Up. | refl.: Ką tu čia su tuo vandeniu pliurškinies, verčiau ateik man padėti sviestą sumušti Žvr. 3. refl. maudytis, turlytis, pliūškintis: Kur vaikai, kur vaikai, o jie sau besipliùrškina po upę Sb. 4. J viduriuoti: Priėdė rūgpienio, tai tik pliùrškina Alk. 5. Tv taukšti niekus. \ pliurškinti; susipliurškinti